- niauroti
- niauróti, -ója, -ójo 1. intr., tr. pro nosį kalbėti, niurzgėti; neaiškiai kalbėti: Aš niaurójau, t. y. kalbėjau par nosis J. Jis per nosis niaurója, negali suprasti Jnšk. Ūturk gražiai, o ne pro nosis niaurók Dglš. Ir tau gal jau slankstas, par nosis niauróji Ds. Niaurója, niaurója te ką, ir nieko suprast negali Mlt. Tėvai nė vienas neniaurojo, o Onelė niauroja Paį. 2. Kos49 intr. mauroti (apie lokį, liūtą): Meškos niauroja Pl. Liūtas puolė niaurodamas vargšą žmogų rš. Išgirdo kažin ką baisiai niaurojant rš. Meškelė niaurojo, vilkelis raudojo LTR(Pnd). ^ Bėga meška niauródama, baltas pusnis pustydama (girnos) Ds. 3. intr. prk. pykti, širsti, niršti: Ko tu čia šiandien niauróji visą dieną? Lzd. Galgi jo sužiūrėsi, par dienas an pečiaus niaurója Trgn. \ niauroti; atniauroti; įniauroti; paniauroti; suniauroti
Dictionary of the Lithuanian Language.